Nesu nuolatinė ar aistringa poezijos skaitytoja ir gerbėja. Laiks nuo laiko su ja susiduriu. Kartais atrandu kažką savo, kartais prasilenkiu ir pamirštu, tarsi niekada ir nepažinusi.

Šis eilėraštis – vienas iš tų keliolikos mano mėgiamiausių [jau kokius aštuonerius metus].

Skylės

Sukurti vaizdą: ledas. O ant ledo katė pelytę

© Natalija Vanagelyte

vejasi, kojytės slysta ir budeliui, ir aukai
ir pastangos, kurias jos deda likimui lygios,
amžinai kvailystei išvengt kančios,
laimėti malonumų prikrovus pilvą,
sielą leist į laisvę
staiga apstulbti nuo būties erdvumo
žvaigždynai veltui žemėn sėklą laisto
sakyt kažką norėjai? tai sakyk, kad myli moterį
ir artimą – juk moteris tikrai tau artima
kad alkoholis skrandy gręžia skylę
o smegenis – gašlių minčių suma
sugriuvo vaizdas – ledas greit išskydo prarijo
auką budelis, o budelį gelmė
ar būna Dievo meilė – be pavydo?
nuo kūno sielą mirtimi išgydo?
nėra čia nieko.
Laikas ir skylė
[Sigitas Parulskis]

Advertisements