kai lieka vos mėnuo iki svajonės… o gal klejonės..? dar tiksliau… kelionės:) kai suprantu, kad nežinau kas bus, bet noriu, kad tai įvyktų… tik ne per greitai, geriau palengva. su pasimėgavimu. netikėtumu.

jau trečią kart šiais metais. taip šiek tiek spontaniškai. labiau jausmiškai nei logiškai. laisvai, gal net kažkiek neapsisprendus. neturint nė “žalio” supratimo kaip tai bus.

ir ko man ten? ne, man nekyla tokių abejonių. žmonės, gamta [Mountains], nuotykis, pažinimas, atotrūkis…

ir ką gi daryti tą mėnesį iki to? na, gal tiesiog mažiau svarstyt ir susitarti su pačia savimi, kad jei labai noriu, tai ir galiu… nes svajonės pildosi, tik reik nenuleist rankų, o imt ir pabandyt.

Just, make it real, girl! ’cause ain’t no mountains high enough

Advertisements