tokie jau tie žmonės. ir aš – neišimtis, esu tokia pati. mums norisi būti atrastiems, pastebėtiems, įvertintiems… o tiksliau sakyčiau įmintiems ir “paglostytiems“.

© Natalija Vanagelyte

© Natalija Vanagelyte

gal ir gali būti taip, kad tas vidinis noras, kaip energija persiduoda į išorę ir man pačiai nesuvokiant kažkaip veikia ir kitus. nes kitaip negaliu paaiškinti, kaip galėjo atsitikti, kad ta pačią dieną sutikus net kelis žmones jie ėmė ir paklausė: – Klausyk, gal tu kokia <…> [ot, vat imsiu to ir nesakysiu iki galo]

toks pasikartojantis klausimas, iš pradžių sukėlė nuostabą, o paskui likusį vakarą masčiau – gal ir matosi? gal net akyse atsispinti? gal kai dvasia jaučiuosi gerai, tai ir išoriškai skleidžiu kažkokią informaciją apie tai.

nuostabiausia, kad tądien iš ties jaučiausi Pamatyta iš Vidaus. tuomet norisi ir kituose įžvelgti kažką.

o mintys padrikos. susisisteminti nesigauna. ai, gal ir nereikia, gal ne šiandien.

Reklama