You are currently browsing the tag archive for the ‘autumn’ tag.

tai vadinamieji Gerumai arba kai aš mėgaujuosi procesu, o kitiems dovanoju rezultatą, nes iškepu tinginį ir pavaišinti juo kolegas, o naktį padarau dekupažinius auskarus, nes jų paprašė draugė ir žinoma,

© Natalija Vanagelyte

© Natalija Vanagelyte

man nesunku užimti vietą būrelyje, kad sėdėtume greta, taip pat kaip ir pritarti kolegos netikėtam ir įdomiam prezentacijos elementui, nes tai praskaidrina nuotaiką per nuobodžią paskaitą, galiausiai ir pavaišinti bokalu alaus nesunku [nos dabar itin reikia pataupyti], juk smagiai praleistas laikas ir pagaliau dalyvavimas CS susitikime yra neįkainojama.

dar yra ir tokie Rudeniniai Gerumai, kaip mano pilnos kišenės barškančios nuo kaštonų, ėjimas per geltonus čežančius lapus, kurie apsemia mano inkariukus ar rytinis važiavimas palei ruke paskendusią Nerį su Tigru [a.k.a. bicycle] bei kasdienis obuolių kramsnojimas.

everyday goodies starts from little things

Reklama

© Natalija Vanagelyte

© Natalija Vanagelyte

Ir vėl galvoje skamba Jack Johnson, tik šįkart tai „Sharing Song“. Na, gal dar ir anksti šnekėti, todėl pabeldžiu į medinį stalą 3 kartus [tai ne prietaras – tik toks mano įprotis], ir tęsiu mintį toliau:

Jei turiu idėja – pasakau ją kam nors,gal iš to kada sugalvosime kartų ką dar geresnio;

Jei randu kišenėje saldainį – pavaišinu priešais sėdintį liūdna vaikutį, nes jį irgi „užkniso“ tie vakariniai transporto kamščiai;

Jei turiu komentarą – pasidalinu juo su šalia sėdinčiu per paskaitą, ir kartu smagiai nusijuokiame [o ir visi dėstytojai šią savaitę, man kažkokie „priplaukę freaky‘ai“ atrodo];

Jei vis tiek važiuoju į paskaitas – tai galiu ir keletą kitų darbų universitete nuveikti, kad kitiems nereiktų vien dėl to čia vykti;

Jeigu draugo gimtadienis – tai būtinai su juo susitinku ir pasveikinu, nes gerus žmones reikia branginti;

Jei turiu laisvą popietę – nuvažiuoju į Trakus su japonu, kurį sutikau tą rytą ir kartu džiaugiamės puikia bobų vasara, aplankau pilies muziejų [o juk jo viduje nebuvau nuo mokyklos laikų] ir dalinamės savo kelionių ir kultūrine patirtimi valgydami kibinus [taip taip – „sugriešijau“ ir suvalgiau kibiną su vištiena, bet juk kartą metuose galima, dar, deja, nepatapau 100% vegetare];

Na, tai tokia kol kas mano savaitė, o juk dienų dar liko visos 3 – argi ne magija? Tebūnie toji freaky‘ška nuotaika tęsiasi ir tegu atsiranda tų, kuriems galėsiu ją padalinti.

Maži malonumai teikia didžiausią palaimą.

Ar gali būti kas geriau už juodos kavos gurkšnojimą šviesų [ir visai ne rudenišką] sekmadienio rytą? mmm… and it’s just a beginning of a day

© Natalija Vanagelyte

© Natalija Vanagelyte

Tvanki, giedra rugsėjo diena. Važiuoju su Tigru [a.k.a. mano dviratukas]. EuroVelo 11 dviračių takas. Šią dieną čia judėjimo iš ties netrūksta: kiti pavieniai dviratininkai, grupelės draugų, šeimos, močiutės su anūkais, šiaip žioplinėjantys pėstieji [o aš skambučio neturiu, tai kartais tenka ir sušukti: Atsiprašau! Atsargiai! Gal praleisit? ar pan. ].

Intensyvu.

Kartais viskas taip greitai lekia pro akis, kad net nesuspėji žmogus ir pastebėti. Tokia karšta rugsėjo diena… Man tenka pristabdyti Tigrą [ak, tie atsipalaidavę pėstieji… pasikeičiam šypsenom – smagu]. Ir tuomet pirmą kartą pamatau… jis lengvai, gal net kiek sulėtintai nuo tvankaus šios dienos oro praskrieja pro mane. Pasidabinęs visais įmanomais gelsvumo ir rudumo atspalviais net spindi saulėje. Pasigavęs kiek smarkesnį vėjo gūsį, jis tęsia savąją kelionę Vilniaus Neries krantine. Tą darau ir aš.

Tik aplinkui jau matau kiek kitą peizažą. Dabar tikrai žinau – Autumn is coming. It’s almost here. And golden leaves are flying through my eyes as I ride with my bicycle [a.k.a. Tiger] along the Neris river in Vilnius.

(photo copyright Natalija Vanagelyte)

(© Natalija Vanagelyte)