You are currently browsing the tag archive for the ‘feelings’ tag.
Turn the light off
Are you scared?
Doors are closed
Cannot escape.
It’s not empty
Can’t you see?
Full of dangers
You better believe.
Shut the eyes now
Listen for the sounds
Don’t you know
I won’t let you down.
This is weird place
Stay with me
Living together
Isn’t so easy as it seams
created on March, 2011
Be vyno ir draugų kiek bus dienų – jos tuščios.
Be fleitų skambesio ir be dainų – jos tuščios.
Pragyvenau jau daug dienų, ir aš žinau:
Be džiaugsmo ir šviesių vilties sapnų – jos tuščios.
[ Omaras Chajamas “Rubajatai“]
© Natalija Vanagelyte
it’s cold outside, it’s hard to move, to be as quick as always
so, let’s play safe and look beyond to empty room
I’ll make some ginger cookies, I’ll knit white angel too
the balance between all things might come back soon
žinau, kad neįmanoma trumpai apibūdinti to, kas vyko pastarąsias 2sav. ir vis tiek bandau tai padaryti. nepaisant to, kad matematiniai skaičiavimai niekada nebuvo nei mano stiprioji, nei mėgstama sritis, aš ja pasinaudojau. ir štai kokius rezultatus gavau:
© Natalija Vanagelyte
12 days traveling around
16 towns [in some spent just couple hours, in some couple of days]
~1500 km just with trains or buses [this doesn’t include walking in towns and mountains]
3571 m is highest point I reached [Sphinx, Jungfraujoch]
10 museum exhibitions visited [this doesn’t include mountains, waterfalls or other natural phenomena] & lots of others sightseeing things
16 local residents [include only those with whom spent more that couple of hours or even couple of days]
and so much more things that cannot be counted – it’s emotions that are priceless
yep, I won’t count money I spent – ’cause it was worth it [even if that was more than I can allow myself]
ir dar sveicarisku Alpiu fone visiskai netiketai uzgrojo Jurgos “Koralu pasaka“
<…> Pro šalį milžinišku greičiu bėga kitų keliaujančių vaizdai ir mintys, o viduje viskas spurda ir nesitveria, nes tu žinai, kad visa tai, ką dabar matai ir girdi, vyksta tik vieną kartą gyvenime ir tik tau. <…>
kraštuninė riba. išgryninta spalva. šimtaprocentinė emocija. absoliuti tuštuma. sklidina vyno taurė.
© Natalija Vanagelyte
išsausėjusi dykumos žemė. aklina tamsa. beribė erdvė. sąmonė. pasąmonė.
nesamonė! taip nebūna [na, beveik, nes kiekviena išimtis tik patviritna taisyklę]
juk tarp juodo ir balto dar yra 256 pilkumo atspalviai. tarp dangaus ir žemės skraido paukščiai. tarp budrumo ir miego yra sapnai. tarp potvynio ir sausros gyvename mes – valdomi emocijų ir atsitiktinumų
tokie jau tie žmonės. ir aš – neišimtis, esu tokia pati. mums norisi būti atrastiems, pastebėtiems, įvertintiems… o tiksliau sakyčiau įmintiems ir “paglostytiems“.
© Natalija Vanagelyte
gal ir gali būti taip, kad tas vidinis noras, kaip energija persiduoda į išorę ir man pačiai nesuvokiant kažkaip veikia ir kitus. nes kitaip negaliu paaiškinti, kaip galėjo atsitikti, kad ta pačią dieną sutikus net kelis žmones jie ėmė ir paklausė: – Klausyk, gal tu kokia <…> [ot, vat imsiu to ir nesakysiu iki galo]
toks pasikartojantis klausimas, iš pradžių sukėlė nuostabą, o paskui likusį vakarą masčiau – gal ir matosi? gal net akyse atsispinti? gal kai dvasia jaučiuosi gerai, tai ir išoriškai skleidžiu kažkokią informaciją apie tai.
nuostabiausia, kad tądien iš ties jaučiausi Pamatyta iš Vidaus. tuomet norisi ir kituose įžvelgti kažką.
o mintys padrikos. susisisteminti nesigauna. ai, gal ir nereikia, gal ne šiandien.
© Natalija Vanagelyte
Ir vėl galvoje skamba Jack Johnson, tik šįkart tai „Sharing Song“. Na, gal dar ir anksti šnekėti, todėl pabeldžiu į medinį stalą 3 kartus [tai ne prietaras – tik toks mano įprotis], ir tęsiu mintį toliau:
Jei turiu idėja – pasakau ją kam nors,gal iš to kada sugalvosime kartų ką dar geresnio;
Jei randu kišenėje saldainį – pavaišinu priešais sėdintį liūdna vaikutį, nes jį irgi „užkniso“ tie vakariniai transporto kamščiai;
Jei turiu komentarą – pasidalinu juo su šalia sėdinčiu per paskaitą, ir kartu smagiai nusijuokiame [o ir visi dėstytojai šią savaitę, man kažkokie „priplaukę freaky‘ai“ atrodo];
Jei vis tiek važiuoju į paskaitas – tai galiu ir keletą kitų darbų universitete nuveikti, kad kitiems nereiktų vien dėl to čia vykti;
Jeigu draugo gimtadienis – tai būtinai su juo susitinku ir pasveikinu, nes gerus žmones reikia branginti;
Jei turiu laisvą popietę – nuvažiuoju į Trakus su japonu, kurį sutikau tą rytą ir kartu džiaugiamės puikia bobų vasara, aplankau pilies muziejų [o juk jo viduje nebuvau nuo mokyklos laikų] ir dalinamės savo kelionių ir kultūrine patirtimi valgydami kibinus [taip taip – „sugriešijau“ ir suvalgiau kibiną su vištiena, bet juk kartą metuose galima, dar, deja, nepatapau 100% vegetare];
Na, tai tokia kol kas mano savaitė, o juk dienų dar liko visos 3 – argi ne magija? Tebūnie toji freaky‘ška nuotaika tęsiasi ir tegu atsiranda tų, kuriems galėsiu ją padalinti.
None... Meblog 
